Tarkim, kai pažiūriu, kada paskutinį kartą rašiau savo blogą ir prilyginu tą datą šiandienai. Uoj, kaip baisu....! Grįžau vėl prie rašymo. Nes žmonėms, kurie manęs klausia kodėl nerašau, neturiu ką pasakyt. Sakau mūza pabėgo. O po to galvoju - hmz, bet aš juk niekada tokios neturėjau.... Arba - mano rašymo metas - žiema. Bet juk dabar ir yra žiema, ar ne...? Et, nesugalvoju daugiau jokių pasiteisinimų. Gal paprasčiausiai - aij, nu truputį tingiu....? :)Taip, kiekvienas mes turim kokią nors vieną mažą (arba kaip tik - didelę) ydą, kuri tūno kažkur kamputy ir vis taiko progą išlyst bei pasirodyt visu gražumu. Maniškė irgi tokia - susisukęs, susispaudęs, žiovaujantis tingulys. Kartais užuot lėkus, darius, skubėjus, aš - paprasčiausiai tingiu... Rąžausi po patalus arba lėtai siurbčioju kavą, nes tingiu ... keltis ar ruoštis į darbą. Po truputį dėlioju mažus ir nereikalingus darbelius, kad nereikėtų imtis didelių ir svarbių, nes vėlgi - na tiesiog truputį pritingiu. Truputį... :)
Bet aš dar galvoju, kad tom retom (o gal ne tokiom ir retom hehe?) minutėm aš dar nesu visiškai beviltiška tinginė, kadangi aš nuoširdžiai pykstu ant savęs. Ir burbu. Na, panašiai - Lina, na kas darosi, kelkis, eik, daryk tą ir aną. Akimirkom suveikia - atsikeliu, einu ir darau, kad po to vėl galėčiau patingėt.
Hehe... :) Ir tas įrašas mano toooooks tingus. Nes dabar toks laikas - trūksta saulės, vitaminų ir energijos.
Ej, ar čia tik vėl ne atsikalbinėjimai...? :)