Kartais man atrodo, kad nėra didesnių savanaudžių už pačią mane. Tom akimirkom kiekvienas mano pirštelis man atrodo visiškai atsuktas į mane, visi norai sustyguoti pagal mane ir netgi puodeliai virtuvėj sudėlioti taip, kaip kad noriu aš. Tada aš šypsausi pasauliui, krykščiu iš laimės pūsdama rožinius muilo burbulus ir stebėdama visus iš aukšto - atseit, heh, ir ką lūzeriai....?
Kartais man atrodo, kad aš netgi gyvenu savotiškam savo susikurtam pasauly. Pasauly, kuriam egzistuoja tikra tikra meilė, kuriam yra Kalėdų senelis ir kuriam viskas visada baigiasi gerai. Visada. Ir dar žinot kas tam pasauly yra? Geresnis rytojus, kuriuo aš besąlygiškai tikiu. Nes ryt bus geriau nei šiandien.
Turiu tokią savybę - mėgstu viską atidėliot į rytojų. Darbus padarysiu ryt, indus išplausiu ryt, bėgiot pradėsiu ryt ir taip toliau, ir panašiai. Viskas ryt ryt ir dar kartą ryt. Bet dabar galvoju, kad ta savybė ne tokia jau ir bloga - savotiška savipagalba, sakyčiau. Kai kažkada atrodo sunku, neįdomu ar šiandien neįveikiama, galbūt visai kitaip atrodys rytoj?
O gal kartais visai gerai yra turėt savo savanaudišką pasaulį? Gyveni jam it kokia karalaitė, dėlioji visus daiktelius taip, kad jie atitiktų tavo susikurtą idealią tvarką ir nekeltų tau nereikalingos trinties. Jo!
O jeigu priimsiu tave į savo savanaudišką pasaulį, tai gal tokia jau nebebūsiu....?
Kartais man atrodo, kad aš netgi gyvenu savotiškam savo susikurtam pasauly. Pasauly, kuriam egzistuoja tikra tikra meilė, kuriam yra Kalėdų senelis ir kuriam viskas visada baigiasi gerai. Visada. Ir dar žinot kas tam pasauly yra? Geresnis rytojus, kuriuo aš besąlygiškai tikiu. Nes ryt bus geriau nei šiandien.
Turiu tokią savybę - mėgstu viską atidėliot į rytojų. Darbus padarysiu ryt, indus išplausiu ryt, bėgiot pradėsiu ryt ir taip toliau, ir panašiai. Viskas ryt ryt ir dar kartą ryt. Bet dabar galvoju, kad ta savybė ne tokia jau ir bloga - savotiška savipagalba, sakyčiau. Kai kažkada atrodo sunku, neįdomu ar šiandien neįveikiama, galbūt visai kitaip atrodys rytoj?
O gal kartais visai gerai yra turėt savo savanaudišką pasaulį? Gyveni jam it kokia karalaitė, dėlioji visus daiktelius taip, kad jie atitiktų tavo susikurtą idealią tvarką ir nekeltų tau nereikalingos trinties. Jo!
O jeigu priimsiu tave į savo savanaudišką pasaulį, tai gal tokia jau nebebūsiu....?